Lėtinė mieloleukemija – “tyli” liga, dažniausiai nustatoma atsitiktinai

Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vyresnioji gydytoja hematologė Ilma Tavorienė nuotolinės konferencijos metu pasakojo apie lėtinės mieloleukemijos diagnostiką ir gydymą.

Lėtinė mieloleukemija (LML) yra lėtai progresuojanti kraujo vėžio forma, kuri dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones. Ji atsiranda dėl genetinio pokyčio, vadinamo Filadelfijos chromosoma, kai baltosios kraujo ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ligos pradžioje simptomai gali būti nepastebimi, tačiau vėliau pasireiškia bendro pobūdžio simptomai, tokie kaip:

• nuovargis,
• silpnumas,
• naktinis prakaitavimas,
• karščiavimas,
• svorio kritimas,
• dėl padidėjusios blužnies gali atsirasti skausmas kairėje pašonkaulio srityje.

Lėtinė mieloleukemija (LML) diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie atskleidžia nenormaliai padidėjusį baltųjų kraujo ląstelių kiekį. Vėliau atliekamas kaulų čiulpų tyrimas siekiant nustatyti ligos stadiją. Genetiniai tyrimai, ypač molekuliniai, padeda aptikti specifinį genetinį pokytį – Filadelfijos chromosomą, kuri yra pagrindinis LML požymis.

Gydymui naudojami tirozinkinazės inhibitoriai (TKI), tokie kaip Imatinibas, Nilotinibas ar Dasatinibas. Šie vaistai blokuoja ligos sukėlėją – geną, atsiradusį dėl chromosomų translokacijos, ir stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Gydymas yra ilgalaikis, bet sėkmingai kontroliuojantis ligos progresavimą, o kai kuriais atvejais gali net būti nutrauktas, jei pasiekiama stabili remisija.

Visos nuotolinės konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Data: 2024-10-10