Ritos istorija

„Įkvepia tai, kad tu gali įveikti vėžį! Ir žinai, kaip tai padaryti! Įkvepia, kad gali grąžinti šeimai mamą, vaiką, mylimus žmones.” – Rita, gydytoja hematologė

Rita Čekauskienė VUL Santaros klinikose gydytoja hematologe dirba nuo 2008 m. Ji sako, jog nors hematologijos sritis yra labai sudėtinga, tačiau greitai besivystanti: „Hematologija sakyčiau yra labai „išmani“. Ji tinka kantriems, nes rezultato kartais reikia laukti keletą mėnesių ar net kelis metus, o per tą laikotarpį reikia įveikti visą kliūčių ruožą, panaudoti daugybę pažangių diagnostikos ir gydymo metodų ir pasitelkti visas savo žinias. Bet sėkmingas rezultatas, kurio jo sulaukiame vis dažniau, tikrai atperka.

Įkvepia tas rezultatas apie kurį kalbėjau. Įkvepia tai, kad tu gali įveikti vėžį! Ir žinai, kaip tai padaryti! Įkvepia, kad gali grąžinti šeimai mamą, vaiką, mylimus žmones.“

Ritai svarbu tai, jog pacientui galėtų skirti patį geriausią gydymą, turėtų reikiamus tyrimo metodus, gerus konsultantus, mielas, stropias slaugytojas šalia. Ji pastebi, jog labai svarbu, kad pacientas bendradarbiautų, kruopščiai vykdytų nurodymus, būtų atsakingas, norėtų pasveikti bei turėtų artimųjų palaikymą.

„Linkėčiau pacientams bendradarbiauti, tikėti, pasitikėti, neatsisakyti pagalbos, neatsisakyti mažų malonumų, žinoti apie savo ligą, bet žvelgti plačiau nei ji, netapti jos įkaitu ir turėti bent vieną (tegu ir slaptą) planą ateičiai, kai jau pasveiks, ir laukti, kada galės jo imtis“, – šypsosi hematologė.

Pasak jos, prie pacientų sveikimo ženkliai prisidėti gali ir jų artimieji ar draugai: „Jie gali daug… Jie gali virti sriubą, prižiūrėti paciento vaikus, šunis, katinus, jie gali labai daug kalbėtis su pacientu ir tylėti drauge, kai to reikės. Tiesiog atsirasti šalia, priimti pasikeitusią situaciją, jos neneigti, turėti labai daug kantrybės ir išbūti visą sunkų laikotarpį drauge.“

Rita pasakoja, jog nors sritis, kurioje ji specializuojasi yra sudėtinga, o kraujo ligos diagnozė pradžioje žmonėms nuskamba gąsdinančiai, jai, kaip gydytojai diagnozės nustatymas yra atspirties taškas.

„Tai yra aiškumas, kad liga pagauta, nustatyta, vadinasi yra ir planas, kaip su ja kovoti. Tuomet belieka į tą kovą pasitelkti visas priemones, įtraukti pacientą, artimuosius, ir pradėti veikti. Baisu, kad kraujo ligos užpuola labai netikėtai, neretai visai sveikus žmones, ir tam nėra paaiškinimo, kodėl. Baisu, kai matai griūvančius žmonių planus, likimus, pacientų ir jų artimųjų skausmą. Kaip daktarui baisu, kuomet neturi, ką pasiūlyti pacientui, o visos galimybės ligai suvaldyti jau būna išnaudotos. Tas bejėgiškumas, kai iš tavęs vis dar tikisi, bet tikrai tikrai nebėra ką padaryti yra labai baisus“, – atvirauja gydytoja.

Copy right „Drąsos ambasadoriai“