Linos istorija

„Stenkitės kiek įmanoma išlaikyti įprastą rutiną, kasdien nuveikite kartu kažką malonaus, būkite kartu procedūrų metu, lankykitės pas gydytojus, jei tai leidžiama. Nepalikite savo artimojo vieno. Ir kuo dažniau sakykite kaip jį mylite ir kad padarysite dėl jo viską, kas tik įmanoma.“ – Lina, lėtine mieloleukemija sergančiojo artimoji

Su diagnoze „vėžys“ Lina iš arti susidūrė prieš dešimtmetį, kuomet lėtine mieloleukemija susirgo jos artimasis. Moteris pasakoja, jog sužinoti apie sunkią mylimo žmogaus ligą buvo labai sunku: „Išgirdus diagnozę tarsi sugriuvo visas mano pasaulis. Atrodė, jog laikas sustojo, negalėjau apie nieką galvoti, užsidariau namuose, negalėjau su niekuo bendrauti. Vaizduotė piešė baisiausius scenarijus. Po kelių dienų grįžau į realybę ir supratau, kad turiu veikti – ryžtingai ir greitai. „Perkračiau“ internetą, susirinkau informaciją, ėjau kartu pas gydytojus, kalbėjausi su draugais ir pažįstamais bandydama sužinoti kiek galima daugiau apie gydymo galimybes.“

Lina pripažįsta, jog tuo laikotarpiu buvo itin sunku matyti, kaip jai artimas žmogus gydymo metu silpo „akyse“, tačiau nerimastingas mintis kėlė ir nežinia bei išankstinės nuostatos, susijusios su onkologinės ligos sąvoka. Ji pati stiprybės sėmėsi iš draugų, kurie padėjo savo buvimu sunkiu gyvenimo periodu, o jos artimąjį labiausiai motyvavo įgimtas optimizmas, užsispyrimas ir begalinis noras gyventi.

„Aš pati stengiausi būti šalia mylimo žmogaus ir nesielgti kaip su ligoniu. Man atrodo, kad mano artimasis niekada nepripažino savo diagnozės, liko tarsi „neigimo stadijoje“. Ne kartą sakiau, kad padarysiu viską, kas įmanoma, padėsiu, kiek galėsiu ir niekada būdama šalia jo nerodžiau savo baimės ir ašarų.“

Žvelgdama į praeitį iš šiandieninės perspektyvos, Lina sako, jog sau linkėtų labiau valdyti emocijas, stengtis nepasiduoti panikai ir dar intensyviau ieškoti pagalbos.

„Panašiu patarimu pasidalinčiau ir su tais, kurie susiduria su artimojo liga – neleiskite panikai užvaldyti minčių ir elgsenos, susikaupkite ir ieškokite pagalbos bei pasitikėkite gydytojais. Manau, kad svarbu pirmiausia susitvarkyti su savo emocijomis ir veikti racionaliai. Stengtis kiek įmanoma išlaikyti įprastą rutiną, kasdien nuveikti kartu kažką malonaus, būti kartu procedūrų metu, lankytis pas gydytojus, jei tai leidžiama. Nepalikti savo artimojo vieno. Ir kuo dažniau sakyti tam žmogui kaip jį mylite ir kad padarysite dėl jo viską, kas tik įmanoma.“

Artimojo liga Linai leido į gyvenimą pažvelgti kitaip, atskleidė savybes, kurių moteris net neįtarė turinti. Lina išmoko prašyti pagalbos, nebesistengė visko daryti pati, o patekusi į sunkią situaciją dabar ji ilgainiui tarsi įgauna antrąjį kvėpavimą ir stengiasi rasti išeitį.

„Ši patirtis padėjo suprasti, kad tikrai vertinga yra tik artimi žmonės, draugai, su jais praleistas laikas. O darbas, karjera yra tik priemonės gyvenimo kokybei pagerinti. Darbiniai pasiekimai, viršvalandžiai, vadovai tikrai nebus su tavimi, kai bus sunku“, – atvirauja moteris.

Copy right „Drąsos ambasadoriai„